11 November 2014, Mindaugas Urbaitis, lrytas.lt
Review (lt)

H.Goebbelso garsų alchemija

Žiūrovams renkantis į salę, Maxas Blackas (aktorius André Wilmsas) jau buvo scenoje: vaikštinėdamas savo, tarsi kokio alchemiko laboratorijoje, kažką energingai svarstė, skaičiavo, pats sau įrodinėjo, o pradėjus gesti šviesoms vis intensyviau išgavo pirmuosius garsus. Kiekviena frazė, ryškesnis teiginys buvo palydimi veiksmu ir judesiu, kuriančiu spektaklio muzikinę partitūrą. Garsai pynėsi, jungėsi į kilpas, ostinatines ritmo figūras valdomi tarsi magas atrodančio A.Wilmso rankų. O pasigirdę garsai ir skambesiai kėlė pačių įvairiausių asociacijų: priminė Henry Cowello bandymus groti fortepijono stygomis ir Harry Partcho paties kurtų instrumentų skambesį, pirmuosius XX a. pirmosios pusės elektroninius muzikos instrumentus ir Karlheinzo Stockhauseno elektroninius sąskambius, sonoristinius kompozitorių ieškojimus 60-aisiais ir DJų kilpas (loops) – viskas, prie ko scenoje prisiliesdavo aktorius A.Wilmsas tapdavo užburiančios spektaklio muzikinės partitūros dalimi. Visi scenoje esantys prietaisai priminė tiek mokslininko ar alchemiko laboratoriją, tiek paradoksalaus filosofo ar vienišo universiteto profesoriaus buveinę, kurioje galima rasti pačių netikėčiausių daiktų – kolbų, buteliukų, kavinuko ir lempų net sintezatorių ar smuiko stryką ant rašomojo stalo, jau nekalbant apie nevažiuojantį (?) dviratį, paukščio iškamšą, ventiliatorių ar daugybę kitų, sunkiau paaiškinamų, daiktų. Bet visi jie scenoje yra ne šiaip sau: dauguma jų išgaunami neįprasti spektaklio muzikiniai garsai, kurie yra stiprinami, jungiasi į kilpas, sluoksnius, įvairiausius ritminius darinius ir, kartu su vizualine puse bei šviesomis, kuria muzikinę spektaklio magiją. „Max Black“ pagrįstas Paulio Valery, Georgo Christopho Lichtenbergo, Ludwigo Wittgensteino ir Maxo Blacko tekstais: paradoksalūs teiginiai, satyriniai ar humoristiniai sugretinimai, moksliniai ar filosofiniai svarstymai bei išvedžiojimai gretinami, supriešinami, pinami su spektaklio muzikiniu audiniu ir papildomi netikėtais pirotechniniais efektais kuria neįprastą ir stulbinančią teatrinio reginio vienovę. Atgal

on: Max Black (Music Theatre)